Ši tema – tai viena iš nagrinėjamų verslo, mokslo ir politikos diskusijų cikle „Gerovė“. Siūlome dalyvauti pirmojoje diskusijoje „Socialiniai pokyčiai nūdienos verslo variklis“ nemokamai, šį trečiadienį. Daugiau informacijos: www.humanpro.lt. Arba telefonu: +37067355567.

Yra manančių, kad šiandieninė pasaulinė krizė turi dar vieną gilią žmogišką priežastį – ligšioliniai įmonių valdymo būdai sugriovė organizacijas, kaip bendruomenes ir sunaikino žmonių bendruomeniškumo jausmą, t.y. jausmą, kad priklausai kažkam ir rūpiniesi kažkuo, kas yra daugiau, nei tu pats. Kai šio jausmo nėra, tau rūpi tik padaryti savo darbą (kaip nors, kad neužkliūtum) ir neberūpi, kas vyksta aplink.

Individualizmas kaip idėja yra gera. Ji suteikia gyvenimui prasmę, verčia tobulinti savo asmenines savybes, skatina lyderystę ir nuolatinį mokymąsi. Tačiau to negalima daryti neatsižvelgiant į kitus. Žmonės yra sociali gyvybės rūšis, mes negalime nieko pasiekti pavieniui, be kitų žmonių.

Bendruomeniškumas– tai socialiniai „klijai“, kurie mus sutelkia didesnio tikslo siekimui

Bendrumo jausmas pažadina viduje slypinčią energiją ir žmonės drauge pasiekia neįtikėtinų dalykų. Jis reiškia, kad mums rūpi mūsų darbas, kolegos ir pasaulis, kuriame dirbame ir gyvename. Jei pamiršote, koks tai jausmas – prisiminkite naujas, besivystančias ir augančias bendroves. Jose stiprus priklausymo „šeimai“ jausmas ir bendro tikslo suvokimo jausmas atskleidžia neįtikėtinus tiek kiekvieno žmogaus sugebėjimus, tiek paties verslo galimybes, sunkumai tampa tik nauju spyriu padaryti dar geriau, o rezultatai „veža“ ir skatina kurti naujas galimybes.

Organizacijai augant ir bręstant veikla ima lėtėti, atsiranda politiniai žaidimai, asmeniniai interesai pradeda imti viršų ir po truputį tas bendrumo jausmas išsigimsta. Iš čia ir turime hierarchines struktūras su autokratišku valdymu, lėtais procesais ir didesniu ar mažesniu vidiniu nepasitikėjimu.

Išmintingai valdant organizaciją bendrumo jausmą galima išlaikyti ir sąmoningai nuolat jį skatinti, nuolat primenant bendrą tikslą – kodėl organizacija egzistuoja ir kokią naudą ji kuria visuomenei. Tai daroma per bendrus „ritualus“ – šventes, vertinimus, apdovanojimus; per aplinką, atspindinčią bendruomenę vienijančias vertybes, – kaip atrodo darbo vieta, naudojami daiktai; per bendravimą, kuris demonstruoja vidinį pasitikėjimą – kasdieniuose pokalbiuose, susitikimuose, posėdžiuose, konferencijose. Bet labiausiai per tai, kaip dirbame, ko tikimės iš vadovo, kaip mokame klausytis pavaldinių ir kolegų, kaip reaguojame į kritiką ir ar pasitikime vieni kitais.

Kaip atkurti bendruomenės jausmą organizacijose?

Vakarų pasaulis per porą pastarųjų šimtmečių išbandė visokiausias organizacijų valdymo ir vystymo formas, todėl turime daug praktinės patirties, iš kurios galime mokytis. Tačiau kaip ir bet kas šiame gyvenime, viskas prasideda nuo mažų dalykų. Atsigręžkime į savo organizaciją ir pažvelkime į jos lyderius – vadovus, o ypač į taip vadinamą viduriniąją grandį. Čia yra visko pradžia ir pabaiga. O išmintingi ir patyrę žmonės, tokie kaip prof. Henry Mintzberg, vadovų ugdymo ir komandos stiprinimo programos “CoachingOurselves” autorius dėlioja labai paprastus žingsnius, kurie turi didelę prasmę ir pasekmes:

Bendrumo jausmą organizacijoje pradėkite kurti mažose atsidavusių vadovų grupėse. Visi dideli dalykai prasideda nuo pasiryžusių ir atsidavusių žmonių grupės. Organizacijoje tokie žmonės dažnai yra vidurinioji vadovų grandis – laikomi labiausiai užsispyrusiais ir nepaslankiais, bet iš tikrųjų labiausiai atsidavusiais savo įmonei ir savo darbuotojams žmonėmis.

Bendrumo jausmas ima leisti šaknis tada, kai šios vadovų grupės susėdę drauge aptaria ir apmąsto savo darbą organizacijoje, kai atsitraukia nuo rutinos ir drauge pagalvoja, kas, kodėl ir kaip čia vyksta. Tiesą sakant, šiandien vadovai taip įsivažiavę bėgime, kad nustoja galvoti, todėl suteikti jiems tokią progą reiškia sugrąžinti išmintį.

Tai ko iš tikrųjų nori klientai? Kodėl nuolat kyla problemos pakavimo ceche? O ką aš galėčiau padaryti savo darbo bare, kad tau būtų lengviau tavo ceche?

Tokių aptarimų metu gimsta įžvalgos, kurios paskatina mažas iniciatyvas, turinčias potencialą išaugti į dideles strategijas. Esame įpratę manyti, kad organizacijos strategija prasideda nuo viršaus – tačiau daugybė tyrimų ir mano pačios patirtis rodo, kad strategija gimsta iš mažų iniciatyvų, kurių organizacijose imasi patys įvairiausi žmonės, ir toli gražu nebūtinai aukščiausi vadovai. Tos nedidelės atsidavusių vadovų grupės yra tikrieji verslo kūrybiškumo lobiai. Bėda, kad nemokame jų klausytis, bijome išgirsti ir neleidžiame jiems imtis iniciatyvos, nes netikime, kad jiems rūpi. O jūs pabandykit!

Mažos iniciatyvos ima plisti, tampa pavyzdžiu kitiems ir organizacija “užsikrečia” gerų iniciatyvų virusu. Aišku, tai niekada neįvyks, jei aukščiausi vadovai neparems ir nepalaikys. Bet jei išdrįs – pamatys, kokią galingą, kūrybišką ir atsakingą organizaciją valdo. Lyg ir aiškus kelias – bet kaip padaryti, kad tos vadovų grupės susėdę ne šiaip “pletkus varinėtų”, o užsiimtų rimtais klausimais? Tam yra sukurta atskira programa, kuri ne tik skatina diskutuoti, bet ir padeda ugdyti vadovo talentą. Tai „CoachingOurselves“.
****

Eglė Daunienė, UAB Talent Safari,  savininkė ir vadovė, prieš tai AB LEO LT valdybos narė, atsakinga už organizacinės struktūros ir korporatyvinio valdymo sistemos sukūrimą. UAB Euroapotheca generalinė direktorė, atsakinga už organizacijos sukūrimą, vystymą ir valdymą (6 valstybės); AB Vilniaus prekyba, strategijos valdymo direktorė.

Verslo, mokslo ir politikos diskusija Nr. 1

iš ciklo „Gerovė“

SOCIALINIAI POKYČIAI KAIP NŪDIENOS VERSLO VARIKLIS

Rugpjūčio 26 d., trečiadienį, 18.15,  3-ieji Seimo rūmai, Gedimino pr. 53

Kodėl prasidėjo krizė:

a)     Per didelis savanaudiškumas ir pasitikėjimas savimi?

b)     Bendruomeniškumo stoka?

c)      Neprotingi sprendimai?

Bendrumo jausmas pažadina viduje slypinčią energiją ir žmonės drauge pasiekia neįtikėtinų dalykų. Jis reiškia, kad mums rūpi mūsų darbas, kolegos ir pasaulis, kuriame dirbame ir gyvename. Jei pamiršote, koks tai jausmas – prisiminkite naujas, besivystančias ir augančias bendroves. Jose stiprus priklausymo „šeimai“ ir bendro tikslo suvokimo jausmas atskleidžia neįtikėtinus tiek kiekvieno žmogaus sugebėjimus, tiek paties verslo galimybes, sunkumai tampa tik nauju spyriu padaryti dar geriau, o rezultatai „veža“ ir skatina kurti naujas galimybes.

DISKUSIJOS PLANAS

18.15  Renkamės.

18. 30 Dr. Woodraw Sears „Liekna gamyba atkeliauja į Lietuvą“  (JAV)

Vilniuje gyvenantis amerikietis konsultantas,  verslo vadybos dėstytojas, 6 knygų autorius, per paskutiniuosius dvejus metus išleidęs daugiau nei 20 publikacijų.
18.50  Eglė Daunienė „Atkurkime organizacijas kaip bendruomenes“ (Lietuva)

UAB „Talent Safari“ savininkė ir vadovė, prieš tai buvusi kelių iš didžiausių Lietuvos įmonių vadovė, atsakinga už organizacinės struktūros ir korporatyvinio valdymo sistemos sukūrimą, organizacijų plėtrą ir vystymą bei strategiją.
19.05  Michael Klassen „Tikrasis turtų įvertinimas Tirolyje“ (Austria)
19.25  Kim Madsen, „Iššūkis keistis“ (Danija)

Filantropas, milijonierius, itin gerbiamas ir sėkmingas Danijos verslininkas, vienas iš kompanijos „Forever“ lyderių, atkaklus vaiko teisių gynėjas ir vaikų globėjas Lietuvoje, „Diamond fund“ įkūrėjas ir vadovas. Užaugo labai skurdžioje šeimoje, ne kartą buvo atsidūręs vaikų namuose.

19.40 Diskusijos.

Apie diskusijų ciklą „Gerovė“:

Koncepcija: Diskutuoja Lietuvos ir užsienio lektoriai, kurių gyvenimiška patirtis bei daugybė svarių kompetencijų pateikia mums receptus, kaip pasinaudoti sunkmečio sąlygomis ir patobulėti, įgyvendinti savo esminius tikslus, reformuoti organizacijas, kurti gerovę savo ir kitų gyvenime.

Formatas: 3-4 trumpi Lietuvos ir užsienio lektorių pranešimai bei diskusiją užbaigiantis lektorių pranešimų aptarimas. Diskusija trunka 1,5 –2 val. Tokia forma leidžia pasisemti vertingų žinių ir įžvalgų, taupyti laiką bei lėšas.

1-oji diskusija vyksta kaip tarptautinės konferencijos „Nauja gerovės kultūra: vadovavimo ideologijos, viešo įvaizdžio ir profesinio identiteto sandūra“, rengiamos tarptautinės akademijos „Socialinis darbas ir visuomenė“ (TiSSA), dalis.

Registruotis prašome telefonu: +37067355567 iki rugpjūčio 25 d. 15 val.

1 diskusijos rengėjai:

Socialinės rinkodaros studija „Human Pro“ su Socialinės komunikacijos institutu (SKI) prie VPU bei Bielefield universitetu (Vokietija)

Vietų skaičius ribotas!

Septintoji tarptautinės akademijos „Socialinis darbas ir visuomenė“ (TiSSA) konferencija „Nauja gerovės kultūra: vadovavimo ideologijos, viešo įvaizdžio ir profesinio identiteto sandūra“, organizuojama Vilniaus pedagoginio universiteto (VPU) Socialinės komunikacijos instituto, sukvies daugiau nei 100 socialinės srities praktikų ir akademikų iš 37 pasaulio šalių.

,,Socialinės komunikacijos instituto socialinės partnerystės dėka tarptautinėje konferencijoje bus nagrinėjamos ne tik socialinės problemos, bet ir socialinės atsakomybės fenomenas bei naujų valstybių gerovės strategijos krizės akivaizdoje“, – teigė VPU Socialinės komunikacijos instituto direktorė Giedrė Kvieskienė.

Jos teigimu, septintoji TiSSA konferencija vyksianti Vilniuje kaip vieną iš pagrindinių tikslų kelia viešojo ir privataus sektoriaus bei akademikų ir praktikų partnerystę kuriant metodikas, tyrimus, mokymų programas bei keičiantis patirtimi ir diskutuojant.

Šiemet rugpjūčio 23–28 dienomis Vilniaus pedagoginiame universitete ir Seime vyksiantį renginį, kurį globoja Lietuvos Švietimo ir mokslo bei Socialinės darbo ir apsaugos  ministerijos, sudarys dvi dalys – jaunųjų tyrėjų konferencija, rugpjūčio 23–25 dienomis, ir TiSSA plenarinė konferencija.

Socialinės rinkodaros studija „Human  Pro“  – komunikacinis TiSSA partneris.