humanpro

Eglė Daunienė

Ši tema – tai viena iš nagrinėjamų verslo, mokslo ir politikos diskusijų cikle „Gerovė“. Siūlome dalyvauti pirmojoje diskusijoje „Socialiniai pokyčiai nūdienos verslo variklis“ nemokamai, šį trečiadienį. Daugiau informacijos: www.humanpro.lt. Arba telefonu: +37067355567.

Yra manančių, kad šiandieninė pasaulinė krizė turi dar vieną gilią žmogišką priežastį – ligšioliniai įmonių valdymo būdai sugriovė organizacijas, kaip bendruomenes ir sunaikino žmonių bendruomeniškumo jausmą, t.y. jausmą, kad priklausai kažkam ir rūpiniesi kažkuo, kas yra daugiau, nei tu pats. Kai šio jausmo nėra, tau rūpi tik padaryti savo darbą (kaip nors, kad neužkliūtum) ir neberūpi, kas vyksta aplink.

Individualizmas kaip idėja yra gera. Ji suteikia gyvenimui prasmę, verčia tobulinti savo asmenines savybes, skatina lyderystę ir nuolatinį mokymąsi. Tačiau to negalima daryti neatsižvelgiant į kitus. Žmonės yra sociali gyvybės rūšis, mes negalime nieko pasiekti pavieniui, be kitų žmonių.

Bendruomeniškumas– tai socialiniai „klijai“, kurie mus sutelkia didesnio tikslo siekimui

Bendrumo jausmas pažadina viduje slypinčią energiją ir žmonės drauge pasiekia neįtikėtinų dalykų. Jis reiškia, kad mums rūpi mūsų darbas, kolegos ir pasaulis, kuriame dirbame ir gyvename. Jei pamiršote, koks tai jausmas – prisiminkite naujas, besivystančias ir augančias bendroves. Jose stiprus priklausymo „šeimai“ jausmas ir bendro tikslo suvokimo jausmas atskleidžia neįtikėtinus tiek kiekvieno žmogaus sugebėjimus, tiek paties verslo galimybes, sunkumai tampa tik nauju spyriu padaryti dar geriau, o rezultatai „veža“ ir skatina kurti naujas galimybes.

Organizacijai augant ir bręstant veikla ima lėtėti, atsiranda politiniai žaidimai, asmeniniai interesai pradeda imti viršų ir po truputį tas bendrumo jausmas išsigimsta. Iš čia ir turime hierarchines struktūras su autokratišku valdymu, lėtais procesais ir didesniu ar mažesniu vidiniu nepasitikėjimu.

Išmintingai valdant organizaciją bendrumo jausmą galima išlaikyti ir sąmoningai nuolat jį skatinti, nuolat primenant bendrą tikslą – kodėl organizacija egzistuoja ir kokią naudą ji kuria visuomenei. Tai daroma per bendrus „ritualus“ – šventes, vertinimus, apdovanojimus; per aplinką, atspindinčią bendruomenę vienijančias vertybes, – kaip atrodo darbo vieta, naudojami daiktai; per bendravimą, kuris demonstruoja vidinį pasitikėjimą – kasdieniuose pokalbiuose, susitikimuose, posėdžiuose, konferencijose. Bet labiausiai per tai, kaip dirbame, ko tikimės iš vadovo, kaip mokame klausytis pavaldinių ir kolegų, kaip reaguojame į kritiką ir ar pasitikime vieni kitais.

Kaip atkurti bendruomenės jausmą organizacijose?

Vakarų pasaulis per porą pastarųjų šimtmečių išbandė visokiausias organizacijų valdymo ir vystymo formas, todėl turime daug praktinės patirties, iš kurios galime mokytis. Tačiau kaip ir bet kas šiame gyvenime, viskas prasideda nuo mažų dalykų. Atsigręžkime į savo organizaciją ir pažvelkime į jos lyderius – vadovus, o ypač į taip vadinamą viduriniąją grandį. Čia yra visko pradžia ir pabaiga. O išmintingi ir patyrę žmonės, tokie kaip prof. Henry Mintzberg, vadovų ugdymo ir komandos stiprinimo programos “CoachingOurselves” autorius dėlioja labai paprastus žingsnius, kurie turi didelę prasmę ir pasekmes:

Bendrumo jausmą organizacijoje pradėkite kurti mažose atsidavusių vadovų grupėse. Visi dideli dalykai prasideda nuo pasiryžusių ir atsidavusių žmonių grupės. Organizacijoje tokie žmonės dažnai yra vidurinioji vadovų grandis – laikomi labiausiai užsispyrusiais ir nepaslankiais, bet iš tikrųjų labiausiai atsidavusiais savo įmonei ir savo darbuotojams žmonėmis.

Bendrumo jausmas ima leisti šaknis tada, kai šios vadovų grupės susėdę drauge aptaria ir apmąsto savo darbą organizacijoje, kai atsitraukia nuo rutinos ir drauge pagalvoja, kas, kodėl ir kaip čia vyksta. Tiesą sakant, šiandien vadovai taip įsivažiavę bėgime, kad nustoja galvoti, todėl suteikti jiems tokią progą reiškia sugrąžinti išmintį.

Tai ko iš tikrųjų nori klientai? Kodėl nuolat kyla problemos pakavimo ceche? O ką aš galėčiau padaryti savo darbo bare, kad tau būtų lengviau tavo ceche?

Tokių aptarimų metu gimsta įžvalgos, kurios paskatina mažas iniciatyvas, turinčias potencialą išaugti į dideles strategijas. Esame įpratę manyti, kad organizacijos strategija prasideda nuo viršaus – tačiau daugybė tyrimų ir mano pačios patirtis rodo, kad strategija gimsta iš mažų iniciatyvų, kurių organizacijose imasi patys įvairiausi žmonės, ir toli gražu nebūtinai aukščiausi vadovai. Tos nedidelės atsidavusių vadovų grupės yra tikrieji verslo kūrybiškumo lobiai. Bėda, kad nemokame jų klausytis, bijome išgirsti ir neleidžiame jiems imtis iniciatyvos, nes netikime, kad jiems rūpi. O jūs pabandykit!

Mažos iniciatyvos ima plisti, tampa pavyzdžiu kitiems ir organizacija “užsikrečia” gerų iniciatyvų virusu. Aišku, tai niekada neįvyks, jei aukščiausi vadovai neparems ir nepalaikys. Bet jei išdrįs – pamatys, kokią galingą, kūrybišką ir atsakingą organizaciją valdo. Lyg ir aiškus kelias – bet kaip padaryti, kad tos vadovų grupės susėdę ne šiaip “pletkus varinėtų”, o užsiimtų rimtais klausimais? Tam yra sukurta atskira programa, kuri ne tik skatina diskutuoti, bet ir padeda ugdyti vadovo talentą. Tai „CoachingOurselves“.
****

Eglė Daunienė, UAB Talent Safari,  savininkė ir vadovė, prieš tai AB LEO LT valdybos narė, atsakinga už organizacinės struktūros ir korporatyvinio valdymo sistemos sukūrimą. UAB Euroapotheca generalinė direktorė, atsakinga už organizacijos sukūrimą, vystymą ir valdymą (6 valstybės); AB Vilniaus prekyba, strategijos valdymo direktorė.